FOLIO I · MĄSTYTOJAI · KART. 02 · Nr. 002

Eugen von Böhm-Bawerk

Darbai
20
Straipsniai
23
Karta
2.
Portretas: Eugen von Böhm-BawerkPortretas: Eugen von Böhm-Bawerk: Frühe Aufnahme Böhm-Bawerks, um 1890 (1890)
FOL. 02 · N° 002 · Eugen von Böhm-Bawerk
BIOGRAFIJA

Gyvenimas ir kūryba

Itin ilgalaikį poveikį padarė Böhm-Bawerk. Savo veikalu Positive Theorie des Kapitals (1889) jis ne tik padėjo pamatus „austriškajai“ kapitalo ir palūkanų teorijai, bet ir lemiamai prisidėjo prie austrų ekonomikos mokyklos tarptautinės reputacijos. Jis tapo vienu labiausiai diskutuojamų ir cituojamų savo laikų ekonomistų. Tolesnei austrų ekonomikos mokyklos raidai veikalas Geschichte und Kritik der Kapitalzinstheorien (1884) tapo kryptį nurodančiu pirmiausia dviem požiūriais. Pirma, Böhm-Bawerk išsamiai ir nuosekliai atmesdamas kritikavo socialistinę Karl Marx (1818–1883) darbinę vertės teoriją ir taip padėjo pagrindą marksizmui kritiškai austrų ekonomikos mokyklos tradicijai. Antra, jis atmetė Carl Menger naudojimo teoriją, pagal kurią kapitalo renta yra atlygis už naudojimą, mokamas už kapitalo perleidimą. Galiausiai nė vienas žymus politinės ekonomijos atstovas visa apimtimi nesekė Böhm-Bawerk. Vis dėlto jo sumanymas dešimtmečius darė neįprastai skatinantį ir vaisingą poveikį.
Metaduomenys
12. Februar 1851
Brünn, Mähren
27. August 1914
2-oji karta
Gyvenimo etapai

Etapai

  1. 1851
    1851
    Gimimas

    Gimė 1851 m. vasario 12 d. Brno mieste, Moravijoje.[1]

  2. ⁦1868–1872⁩
    ⁦1868–1872⁩
    Teisės ir valstybės mokslų studijos

    Teisės ir valstybės mokslų studijos Vienos universitete.[8]

  3. ⁦1872–1880⁩
    ⁦1872–1880⁩
    Žemutinės Austrijos finansų prokuratūra

    Nuo 1872 m. Žemutinės Austrijos finansų prokuratūros valdininkas. Lygiagrečiai studijų atostogos Heidelberge, Leipcige ir Jenoje pas Knies, Roscher ir Hildebrand.[1]

  4. 1875
    1875
    Teisės daktaro (Dr. jur.) laipsnis

    Teisės daktaro laipsnio gavimas Vienos universitete.[9]

  5. 1880
    1880
    Politinės ekonomijos habilitacija

    Habilitacija privatdocento teisėmis politinės ekonomijos srityje Vienos universitete.[1]

  6. 1880
    1880
    Vedybos su Paula von Wieser

    Vedybos su Paula von Wieser, Friedrich von Wieser seserimi; taip tampama ilgamečio bendražygio svainiu.[8]

  7. ⁦1881–1884⁩
    ⁦1881–1884⁩
    Ekstraordinarinis profesorius Insbruke

    Ekstraordinarinis politinės ekonomijos profesorius Insbruko universitete.[1]

  8. 1884
    1884
    „Geschichte und Kritik der Kapitalzinstheorien“ (Kapitalo palūkanų teorijų istorija ir kritika)

    Veikalo „Die Geschichte und Kritik der Kapitalzinstheorien“ (Kapitalo palūkanų teorijų istorija ir kritika), pirmojo „Kapital und Kapitalzins“ tomo, pasirodymas; jame išsamiai kritikuojama Marx darbinė vertės teorija ir atmetama Menger naudojimo teorija.[1]

  9. ⁦1884–1889⁩
    ⁦1884–1889⁩
    Ordinarinis profesorius Insbruke

    Ordinarinis Insbruko universiteto profesorius iki 1889 m.[1]

  10. 1889
    1889
    „Positive Theorie des Kapitales“ (Pozityvioji kapitalo teorija)

    Veikalo „Positive Theorie des Kapitales“ (Pozityvioji kapitalo teorija), antrojo „Kapital und Kapitalzins“ tomo, pasirodymas; „austriškosios“ kapitalo ir palūkanų teorijos pagrindas bei lemiamas indėlis į Austrų ekonomikos mokyklos tarptautinį pripažinimą.[1]

  11. 1889
    1889
    Ministerijos patarėjas Finansų ministerijoje

    Perėjimas į Vienos finansų ministeriją ministerijos patarėju; vėliau skyriaus vadovu.[15]

  12. 1895
    1895
    Finansų ministras (1-oji kadencija)

    Pirmoji kadencija einant ces. ir kar. finansų ministro pareigas.[1]

  13. ⁦1897–1898⁩
    ⁦1897–1898⁩
    Finansų ministras (2-oji kadencija)

    Antroji kadencija einant ces. ir kar. finansų ministro pareigas 1897/98 m.[1]

  14. 1899
    1899
    Ponų rūmų narys– apytiksliai

    Paskyrimas į Austrijos Ponų rūmus.[13]

  15. ⁦1900–1904⁩
    ⁦1900–1904⁩
    Finansų ministras (3-oji kadencija)

    Trečioji ir ilgiausia kadencija einant ces. ir kar. finansų ministro pareigas.[1]

  16. ⁦1904–1914⁩
    ⁦1904–1914⁩
    Vienos universiteto politinės ekonomijos katedra

    Vienos universiteto politinės ekonomijos ordinarinis profesorius iki mirties 1914 m. Jo privatus seminaras formavo, be kita ko, Mises, Schumpeter ir Otto Bauer.[1]

  17. ⁦1907–1911⁩
    ⁦1907–1911⁩
    Mokslų akademijos viceprezidentas

    Vienos imperatoriškosios mokslų akademijos viceprezidentas.[1]

  18. ⁦1911–1914⁩
    ⁦1911–1914⁩
    Mokslų akademijos prezidentas

    Vienos Imperatoriškosios mokslų akademijos prezidentas iki mirties.[1]

  19. 1914
    1914
    Mirtis

    Mirė 1914 m. rugpjūčio 27 d. Kramsache, Tirolyje.[1]

Ryšiai

Įtakos

Veikiamas · 3
  1. ⁦1876–1878⁩
    ⁦1876–1878⁩
    Bruno Hildebrand⁦(1812–1878)⁩ · Ältere Historische Schule

    1876–1878 m. studijavo pas Bruno Hildebrand Jenoje.[16]

  2. ⁦1876–1878⁩
    ⁦1876–1878⁩
    Karl Knies⁦(1821–1898)⁩ · Ältere Historische Schule

    1876–1878 m. užsienio kelionės metu studijavo pas Karl Knies Heidelberge.[16]

  3. ⁦1876–1878⁩
    ⁦1876–1878⁩
    Wilhelm Roscher⁦(1817–1894)⁩ · Ältere Historische Schule

    1876-1878 m. kartu su Wieser studijavo pas Wilhelm Roscher Leipzige.[16]

Paveikė · 13
  1. ⁦1884–1896⁩
    ⁦1884–1896⁩
    Karl Marx⁦(1818–1883)⁩ · Marxismus

    Veikale „Die Geschichte und Kritik der Kapitalzinstheorien“ (1884) jis išsamiai ir nuosekliai atmesdamas kritikavo socialistinę Karl Marx darbo vertės teoriją ir taip padėjo pamatą marksizmą kritikuojančiai Austrijos mokyklos tradicijai.[1]

  2. ⁦1889–1889⁩
    ⁦1889–1889⁩

    1884–1887 metais Insbruko universitete studijavo teisės mokslą, be kita ko, pas Eugen von Böhm-Bawerk; tuo metu Böhm-Bawerk buvo profesorius Insbruke.[2]

  3. ⁦1900–1906⁩
    ⁦1900–1906⁩

    Studijavo pas Eugen von Böhm-Bawerk ir dalyvavo jo seminare Vienos universitete; kartu su Menger vienas iš lemiamų mokytojų, paskatinusių Mises atsigręžti į Austrų ekonomikos mokyklą.[9]

  4. ⁦1901–1906⁩
    ⁦1901–1906⁩

    Wandte sich während des Studiums in Wien unter dem Einfluss Eugen von Böhm-Bawerks vor allem der Nationalökonomie zu; Böhm-Bawerk war einer der prägenden akademischen Lehrer der Wiener Studienzeit.[3]

  5. ⁦1903–1909⁩
    ⁦1903–1909⁩

    Po doktorantūros papildomai gilinosi į Böhm-Bawerk palūkanų teoriją, išleido savo gerbiamo Böhm-Bawerk smulkesnius raštus, o habilitacijos disertacijoje atnaujino ir išplėtė David Ricardo kritiką.[18]

  6. ⁦1905–1906⁩
    ⁦1905–1906⁩
    Otto Bauer⁦(1881–1938)⁩ · Austromarxismus

    Otto Bauer nahm als Marxist am Privatseminar Böhm-Bawerks 1905-06 an der Universität Wien teil – eine seltene Gelegenheit der direkten Konfrontation zwischen österreichischer Schule und Austromarxismus.

  7. ⁦1905–1914⁩
    ⁦1905–1914⁩
    Otto Neurath⁦(1882–1945)⁩ · Wiener Kreis

    Otto Neurath, vėliau Vienos ratelio filosofas, buvo vienas iš Böhm-Bawerk studentų.[14]

  8. ⁦1905–1906⁩
    ⁦1905–1906⁩
    Rudolf Hilferding⁦(1877–1941)⁩ · Austromarxismus

    Rudolf Hilferding kaip žymus marksistas 1905–06 metais lankė Böhm-Bawerk privatų seminarą Vienoje.[19]

  9. ⁦1908–1914⁩
    ⁦1908–1914⁩

    Studijavo Vienos universitete ir 1914 metais apgynė daktaro disertaciją vadovaujamas Eugen von Böhm-Bawerk; disertacija apie pinigų ir kredito ūkį, taikant matematinį požiūrį.

  10. ⁦1909–1914⁩
    ⁦1909–1914⁩

    Wurde als sehr junger Student in Eugen von Böhm-Bawerks Privatseminar an der Universität Wien aufgenommen; mises.org bezeichnet Strigl als „einen der jüngsten Böhm-Bawerk-Schüler".[12]

  11. Henryk Grossmann⁦(1881–1950)⁩ · Marxismus

    Henryk Grossmann zählt laut Wikipedia EN-Infobox zu Böhm-Bawerks „notable students“.

  12. Eugen Böhm-Bawerk mokinys jo dėstymo Innsbrucke laikotarpiu; tuo pagrindu 1889 m. gavo venia legendi politinės ekonomijos srityje ir pasuko į ribinio naudingumo mokyklą.[5]

  13. John Bates Clark⁦(1847–1938)⁩ · US-Grenzproduktivitätsschule

    Su amerikiečių ekonomistu John B. Clark vedė garsią diskusiją apie kapitalo išsaugojimą ir gamybos laikotarpį.[9]

Privatusis seminaras, kolegos, Mont Pèlerin · 7
  1. ⁦1872–1914⁩
    ⁦1872–1914⁩

    Wieser ir Böhm-Bawerk Vienos universitete buvo jaunystės bei studijų draugai ir kartu svainiai; 1880 m. Böhm-Bawerk vedė Wieser seserį Paula. Tad jų ryšys keliais atžvilgiais buvo viso gyvenimo bendrakeleivystė.[9]

  2. ⁦1892–1897⁩
    ⁦1892–1897⁩

    1892 metais kaip ordinarinis profesorius Insbruko universitete tapo Eugen von Böhm-Bawerk įpėdiniu; institucinis katedros tęstinumas Austrų mokyklos dvasia.[7]

  3. ⁦1895–1908⁩
    ⁦1895–1908⁩

    Als Privatdozent (1895–1908) und ab Oktober 1898 Ordinarius für politische Ökonomie an der k.k. Exportakademie im Palais Festetics gehörte Feilbogen zur engen Wiener Nationalökonomen-Szene um Böhm-Bawerk, Wieser und Philippovich. Die Mit-Übersetzung des Capitalzins-Anhangs 1903 setzt direkten Arbeitskontakt voraus.

  4. ⁦1895–1897⁩
    ⁦1895–1897⁩

    Sieghart diente ab 1894 im k.k. Finanzministerium, in dessen Steuerreform-Arbeit Böhm-Bawerk die treibende Kraft war, und wechselte 1897 ins Ministerratspräsidium — der Beginn seines Aufstiegs unter Körber (NDB Bd. 24, 2010, S. 353 f.).

  5. ⁦1905–1906⁩
    ⁦1905–1906⁩

    Schumpeter besuchte Böhm-Bawerks berühmtes Privatseminar an der Universität Wien gemeinsam mit dem jungen Mises (Aufgabenhinweis Pipeline-Briefing).

  6. ⁦1909–1914⁩
    ⁦1909–1914⁩

    Strigl wurde als sehr junger Student in Böhm-Bawerks Wiener Privatseminar aufgenommen – Mit-Teilnehmer waren u. a. Otto Bauer, Nikolai Bucharin, Ludwig von Mises, Otto Neurath und Joseph Schumpeter.[12]

  7. Kaip subjektyvistinės vertės teorijos atstovas, reformuojant tiesioginį asmens mokestį, kartu su Eugen von Böhm-Bawerk, ėjusiu vadovaujančias pareigas, praktiškai įgyvendino mokesčių progresiją.

Eugen von Böhm-Bawerk visos mokyklos kontekste: penkios kartos, jų mokytojų ir mokinių linijos, ratai ir kolegų ryšiai.

ŠALTINIAI APIE GYVENIMO ETAPUS IR RYŠIUS47 nuorodos · 7 šaltiniai
  • [13]Weiss (Hrsg.) 1924: Boehm-Bawerk Gesammelte Schriften, Bd. 2 (Vorwort)
Topografija

Veiklos vietos

DARBŲ SĄRAŠAS · CHRONOLOGINIS

Knygos

1880 m.
1881
Rechte und Verhältnisse vom Standpunkt der volkswirtschaftlichen Güterlehre PZX6DVT9 ACAPS4XD
OriginalasVokiečių
Rechte und Verhältnisse vom Standpunkte der volkswirthschaftlichen Güterlehre
OriginalasVokiečių
1884
Kapital und Kapitalzins I: Geschichte und Kritik der Kapitalzinstheorien
OriginalasVokiečių
Kiti leidimai
  • Capital and Interest: A Critical History of Economical Theory
    OriginalasAnglų
1886
Positive Theorie des Kapitales
OriginalasVokiečių
1889
Kapital und Kapitalzins II: Positive Theorie des Kapitals
OriginalasVokiečių
Kiti leidimai
  • The Positive Theory of Capital
    OriginalasAnglų
1890 m.
1894
The ultimate standard of value
OriginalasAnglų
1896
Šiame 1896 m. pasirodžiusiame polemikos raštе Eugen von Böhm-Bawerk tikrina, ar pomirtiniai išleistas trečiasis Marx veikalo „Kapitalas" tomas išsprendžia pirmajame tome paskelbtą prieštaravimą: kad prekės, viena vertus, mainomos pagal jose įkūnytą darbą, o kita vertus, vienodo dydžio kapitalai duoda vienodą pelną. Böhm-Bawerk pirmiausia išdėsto Marx vertės ir pridėtinės vertės doktriną bei gamybos kainų teoriją, paskui suskaido keturis argumentus, kuriais Marx tvirtina tolesnį vertės dėsnio galiojimą, ir prieina išvados, kad trečiasis tomas paneigia pirmąjį. Ketvirtoje dalyje jis suveda klaidą į grynai dialektinį, nuo patirties ir psichologinės analizės atkirstą darbo vertės teiginio išvedimą. Baigiamojoje dalyje kritiškai svarstomas Werner Sombart gelbėjimo bandymas, traktuojantis Marx vertę kaip vien mąstomą faktą.
Kiti leidimai
  • Karl Marx and the Close of His System
    OriginalasAnglų
1900 m.
1903
Recent Literature on Interest
OriginalasAnglų
1920 m.
1921
KAPITAL UND KAPITALZINS. 2. Abteilung Positive Theorie des Kapitales
OriginalasVokiečių
1926
KLEINERE ABHANDLUNGEN ÜBER KAPITAL UND ZINS. Der gesammelten Schriften
OriginalasVokiečių
1930 m.
1932
Grundzüge der Theorie des wirtschaftlichen Güterwerts
OriginalasVokiečių
1960 m.
1968
Gesammelte Schriften 1
OriginalasVokiečių
Gesammelte Schriften 2 Kleinere Abhandlungen
OriginalasVokiečių
1970 m.
1974
Die Marx Kritik der österreichischen Schule der Nationalökonomie
OriginalasVokiečių
1980 m.
1984
Karl Marx and the close of his system
OriginalasAnglų
1990 m.
1990
Einige strittige Fragen der Capitalstheorie
OriginalasVokiečių
2010 m.
2016
Basic Principles of Economic Value
OriginalasAnglų
STRAIPSNIAI · 23 UŽREGISTRUOTA

Straipsniai, recenzijos, paskaitos

1880 m.
1886
Grundzüge der Theorie des wirtschaftlichen Güterwerts
OriginalasVokiečių
Nachteilige Wirkungen des freien Wettbewerbs, in Grundzüge der Theorie des wirtschaftlichen Güterwerts
OriginalasVokiečių
Tauschwert und Preis, in Grundzüge der Theorie des wirtschaftlichen Güterwertes
OriginalasVokiečių
Wahres und Falsches am Gesetz von Angebot und Nachfrage
OriginalasVokiečių
1889
Die klassischen Nationalökonomie, in Göttingischen Gelehrten Anzeigen
OriginalasVokiečių
1890 m.
1891
Die österreichische Schule
OriginalasVokiečių
1892
Unsere Aufgaben, in Zeitschrift für Volkswirtschaft, Sozialpolitik und Verwaltung
OriginalasVokiečių
1894
Der letzte Massstab des Güterwertes, in Zeitschrift für Volkswirtschaft, Sozialpolitik und Verwaltung
OriginalasVokiečių
1895
Der Ursprung des Kapitalzinses, ursprünglich in Quarterly Journal of Economics
OriginalasAnglų
Die Positive Theorie des Kapitals und ihre Kritiker, ursprünglich in Quarterly Journal of Economics
OriginalasAnglų
1896
Historische und theoretische Nationalökonomie, in Jahrbüchern für Nationalökonomie und Statistik
OriginalasVokiečių
Zum Abschluss des Marxschen Systems, in Staatwissenschaftlichen Arbeiten
OriginalasVokiečių
1898
Kostenwert und Nutzwert, in Zur theoretischen Nationalökonomie der letzten Jahre
OriginalasVokiečių
Vom Gegenstand der Wertlehre, in Zeitschrift für Volkswirtschaft, Sozialpolitik und Verwaltung
OriginalasVokiečių
1899
Einige strittige Fragen der Kapitalstheorie, in Zeitschrift für Volkswirtschaft, Sozialpolitik und Verwaltung
OriginalasVokiečių
1900 m.
1901
Wesen und Bedeutung des Sparens, in Annals of the American Academy of Political and Social Science
OriginalasAnglų
1907
Professor Clarks Lehren über Kapital und Kapitalzins, in Zeitschrift für Volkswirtschaft, Sozialpolitik und Verwaltung
OriginalasVokiečių
1910 m.
1910
Kapital, in Handwörterbuch der Staatswissenschaften
OriginalasVokiečių
1911
Zins, in Handwörterbuch der Staatswissenschaften
OriginalasVokiečių
1912
Einige nicht neue Bemerkungen über eine alte Frage, in Revue Internationale de Sociologie
OriginalasPrancūzų
1913
Macht oder ökonomisches Gesetz?
OriginalasVokiečių
1914
Unsere passive Handelsbilanzen, in Neuen Freien Presse
OriginalasVokiečių
Unsere passiven Handelsbilanzen
OriginalasVokiečių
APA
Chicago
Vokiškas istorinis stilius