FOLIO I · DENKER
Teisės ir valstybės mokslų studijos Vienos universitete.[12]
Nuo 1872 m. Žemutinės Austrijos finansų prokuratūros valdininkas. Lygiagrečiai studijų atostogos Heidelberge, Leipcige ir Jenoje pas Knies, Roscher ir Hildebrand.[1]
Habilitacija privatdocento teisėmis politinės ekonomijos srityje Vienos universitete.[1]
Vedybos su Paula von Wieser, Friedrich von Wieser seserimi; taip tampama ilgamečio bendražygio svainiu.[12]
Ekstraordinarinis politinės ekonomijos profesorius Insbruko universitete.[1]
Veikalo „Die Geschichte und Kritik der Kapitalzinstheorien“ (Kapitalo palūkanų teorijų istorija ir kritika), pirmojo „Kapital und Kapitalzins“ tomo, pasirodymas; jame išsamiai kritikuojama Marx darbinė vertės teorija ir atmetama Menger naudojimo teorija.[1]
Ordinarinis Insbruko universiteto profesorius iki 1889 m.[1]
Veikalo „Positive Theorie des Kapitales“ (Pozityvioji kapitalo teorija), antrojo „Kapital und Kapitalzins“ tomo, pasirodymas; „austriškosios“ kapitalo ir palūkanų teorijos pagrindas bei lemiamas indėlis į Austrų ekonomikos mokyklos tarptautinį pripažinimą.[1]
Perėjimas į Vienos finansų ministeriją ministerijos patarėju; vėliau skyriaus vadovu.[16]
Pirmoji kadencija einant ces. ir kar. finansų ministro pareigas.[1]
Antroji kadencija einant ces. ir kar. finansų ministro pareigas 1897/98 m.[1]
Trečioji ir ilgiausia kadencija einant ces. ir kar. finansų ministro pareigas.[1]
Vienos universiteto politinės ekonomijos ordinarinis profesorius iki mirties 1914 m. Jo privatus seminaras formavo, be kita ko, Mises, Schumpeter ir Otto Bauer.[1]
Vienos imperatoriškosios mokslų akademijos viceprezidentas.[1]
Vienos Imperatoriškosios mokslų akademijos prezidentas iki mirties.[1]
1876–1878 m. studijavo pas Bruno Hildebrand Jenoje.[17]
1876–1878 m. užsienio kelionės metu studijavo pas Karl Knies Heidelberge.[17]
1876-1878 m. kartu su Wieser studijavo pas Wilhelm Roscher Leipzige.[17]
Veikale „Die Geschichte und Kritik der Kapitalzinstheorien“ (1884) jis išsamiai ir nuosekliai atmesdamas kritikavo socialistinę Karl Marx darbo vertės teoriją ir taip padėjo pamatą marksizmą kritikuojančiai Austrijos mokyklos tradicijai.[1]
1884–1887 metais Insbruko universitete studijavo teisės mokslą, be kita ko, pas Eugen von Böhm-Bawerk; tuo metu Böhm-Bawerk buvo profesorius Insbruke.[2]
Studijavo pas Eugen von Böhm-Bawerk ir dalyvavo jo seminare Vienos universitete; kartu su Menger vienas iš lemiamų mokytojų, paskatinusių Mises atsigręžti į Austrų ekonomikos mokyklą.[8]
Wandte sich während des Studiums in Wien unter dem Einfluss Eugen von Böhm-Bawerks vor allem der Nationalökonomie zu; Böhm-Bawerk war einer der prägenden akademischen Lehrer der Wiener Studienzeit.[3]
Po doktorantūros papildomai gilinosi į Böhm-Bawerk palūkanų teoriją, išleido savo gerbiamo Böhm-Bawerk smulkesnius raštus, o habilitacijos disertacijoje atnaujino ir išplėtė David Ricardo kritiką.[19]
Otto Bauer nahm als Marxist am Privatseminar Böhm-Bawerks 1905-06 an der Universität Wien teil — eine seltene Gelegenheit der direkten Konfrontation zwischen österreichischer Schule und Austromarxismus.[12]
Otto Neurath, vėliau Vienos ratelio filosofas, buvo vienas iš Böhm-Bawerk studentų.[12]
Rudolf Hilferding kaip žymus marksistas 1905–06 metais lankė Böhm-Bawerk privatų seminarą Vienoje.[14]
Studijavo Vienos universitete ir 1914 metais apgynė daktaro disertaciją vadovaujamas Eugen von Böhm-Bawerk; disertacija apie pinigų ir kredito ūkį, taikant matematinį požiūrį.[13]
Wurde als sehr junger Student in Eugen von Böhm-Bawerks Privatseminar an der Universität Wien aufgenommen; mises.org bezeichnet Strigl als „einen der jüngsten Böhm-Bawerk-Schüler".[10]
Henryk Grossmann zählt laut Wikipedia EN-Infobox zu Böhm-Bawerks „notable students“.[14]
Eugen Böhm-Bawerk mokinys jo dėstymo Innsbrucke laikotarpiu; tuo pagrindu 1889 m. gavo venia legendi politinės ekonomijos srityje ir pasuko į ribinio naudingumo mokyklą.[5]
Su amerikiečių ekonomistu John B. Clark vedė garsią diskusiją apie kapitalo išsaugojimą ir gamybos laikotarpį.[8]
Wieser ir Böhm-Bawerk Vienos universitete buvo jaunystės bei studijų draugai ir kartu svainiai; 1880 m. Böhm-Bawerk vedė Wieser seserį Paula. Tad jų ryšys keliais atžvilgiais buvo viso gyvenimo bendrakeleivystė.[8]
1892 metais kaip ordinarinis profesorius Insbruko universitete tapo Eugen von Böhm-Bawerk įpėdiniu; institucinis katedros tęstinumas Austrų mokyklos dvasia.[7]
Als Privatdozent (1895–1908) und ab Oktober 1898 Ordinarius für politische Ökonomie an der k.k. Exportakademie im Palais Festetics gehörte Feilbogen zur engen Wiener Nationalökonomen-Szene um Böhm-Bawerk, Wieser und Philippovich. Die Mit-Übersetzung des Capitalzins-Anhangs 1903 setzt direkten Arbeitskontakt voraus.
Böhm-Bawerk war Siegharts Vorgesetzter im k.k. Finanzministerium (Steuerreform-Sektion) und empfahl ihn 1897 ans Ministerratspräsidium, was Siegharts Aufstieg unter Körber überhaupt erst ermöglichte (de.wikipedia.org/wiki/Rudolf_Sieghart).
Schumpeter besuchte Böhm-Bawerks berühmtes Privatseminar an der Universität Wien gemeinsam mit dem jungen Mises (Aufgabenhinweis Pipeline-Briefing).
Strigl wurde als sehr junger Student in Böhm-Bawerks Wiener Privatseminar aufgenommen — Mit-Teilnehmer waren u. a. Otto Bauer, Nikolai Bucharin, Ludwig von Mises, Otto Neurath und Joseph Schumpeter.[10]
Kaip subjektyvistinės vertės teorijos atstovas, reformuojant tiesioginį asmens mokestį, kartu su Eugen von Böhm-Bawerk, ėjusiu vadovaujančias pareigas, praktiškai įgyvendino mokesčių progresiją.
Eugen von Böhm-Bawerk visos mokyklos kontekste: penkios kartos, jų mokytojų ir mokinių linijos, ratai ir kolegų ryšiai.
Rodyti genealogijoje →
