Gimė 1851 m. liepos 10 d. Vienoje, ketvirtas iš devynių vaikų.
Vienos universitete studijavo teisės mokslus; darbas su romėnų teise atvedė jį prie ekonominių klausimų.
Tik perskaitęs Menger „Grundsätze der Volkswirthschaftslehre“ Wieser rado ieškotą perspektyvą, kurią vėliau apibūdino kaip „išsivadavimą iš mąstymo vargo“.
1872 m. įstojo į Austrijos valstybės tarnybą (Žemutinės Austrijos finansų krašto direkciją).[1]
1875 m. gavo kelionės stipendiją ir studijavo politinę ekonomiją pas Karl Knies Heidelberge bei Leipzigo ir Jenos universitetuose.[7]
1884 m. apsigynė habilitaciją veikalu „Über den Ursprung und die Hauptgesetze des wirthschaftlichen Werthes“ (Apie ekonominės vertės kilmę ir pagrindinius dėsnius) ir įvedė ribinio naudingumo sąvoką į politinę ekonomiją. Pirmasis leidinys už Vienos ribų sulaukė menko atgarsio.[1]
Ekstraordinarinis profesorius (1884 m.) ir nuo 1889 m. politinės ekonomijos ordinarinis profesorius Karlo Ferdinando universitete (Prahos vokiškasis universitetas); rektorius 1901–1902 m.[1]
Veikalo „Der natürliche Werth“ (Natūralioji vertė, 1889) pasirodymas, kuriame Wieser apibrėžė ūkį kaip tiksliais dėsniais sutvarkytą sistemą.[8]
1903 m. kaip Carl Menger įpėdinis perėmė Vienos universiteto politinės ekonomijos katedrą; tarp jo studentų buvo Ludwig von Mises, Friedrich von Hayek ir Joseph Schumpeter.[1]
Kaip vienas iš labai nedaugelio „austrų“ parašė keletą raštų, kurie nors tonu nuosaikūs, tačiau aiškiai pateisino karą.
1917 m. buvo pakeltas į Austrijos baronų luomą ir paskirtas iki gyvos galvos Ponų rūmų nariu.[1]
1917 m. rugpjūčio 30 d. imperatorius Karl I paskyrė jį prekybos ministru; šias pareigas keliose viena po kitos ėjusiose vyriausybėse užėmė iki 1918 m. lapkričio 11 d.[1]
1921 m. gavo Vienos universiteto garbės daktaro laipsnį.[1]
Mirė 1926 m. liepos 22 d. Sankt Gilgene prie Zalcburgo.
Per savo studijų kelionę po Vokietiją studijavo pas Bruno Hildebrand Jenoje.[1]
Gavęs kelionės stipendiją, studijavo politinę ekonomiją pas Karl Knies Heidelberge.[1]
Per savo studijų kelionę po Vokietiją studijavo pas Wilhelm Roscher Leipzige.[1]
Tik Menger veikalo „Grundsätze“ skaitymas suteikė Wieser ieškomą perspektyvą, kurią žvelgdamas atgal jis suvokė kaip išsivadavimą iš „mąstymo vargo“.[1]
OeBL straipsnyje Lorenz von Stein aiškiai įvardijamas kaip Wieser mokytojas Vienos universitete.[1]
Teisės studijų Vienos universitete metu, veikiamas Menger mokinio Friedrich von Wieser, pasuko į politinę ekonomiją.[2]
Weiss studierte an der Rechts- und Staatswissenschaftlichen Fakultät der Universität Wien bei Eugen von Böhm-Bawerk und Friedrich von Wieser.[9]
Mises war nach Wiesers Berufung 1903 an die Universität Wien einer seiner Studenten in der Vorlesungs-Reihe zur Politischen Ökonomie; Wikipedia EN führt Mises explizit als Wieser-Schüler.[11]
Haberler Vienos universitete studijavo, be kita ko, pas Friedrich von Wieser ir Ludwig von Mises (valstybės mokslų daktaro laipsnis 1925 m.).[3]
Nuo 1920 m. Vienos universitete studijavo politinę ekonomiją, be kita ko, pas Friedrich von Wieser.[4]
Hayek promovierte 1921 an der Universität Wien zum Doktor der Rechtswissenschaften bei Wieser; Wikipedia EN bezeichnet Hayek als „Wiesers treuesten Schüler".[10]
1907 m. apgynė teisės mokslų daktaro disertaciją Vienos universitete; biografijoje (bio_de) ir Klausinger studijoje nurodomas kaip Friedrich von Wieser mokinys. Wieser ir Mayer santykiai išsivystė į tėvo ir sūnaus ryšį, ir Wieser visomis išgalėmis jį rėmė.[13]
Wieser und Böhm-Bawerk waren Jugend- und Studienfreunde an der Universität Wien; 1880 heiratete Böhm-Bawerk Wiesers Schwester Paula und wurde damit zugleich dessen Schwager und langjähriger Wegbegleiter.[5]
1894 m. kartu su Friedrich von Wieser tapo nepaprastuoju profesoriumi Vokiečių universitete Prahoje.
Mayer 1923 m. buvo paskirtas į Vienos katedrą kaip Friedrich von Wieser įpėdinis; po Wieser mirties Mayer įsikėlė į jo paliktą namą 19-ajame Vienos miesto rajone.[13]
Friedrich von Wieser visos mokyklos kontekste: penkios kartos, jų mokytojų ir mokinių linijos, ratai ir kolegų ryšiai.
Rodyti genealogijoje →