FOLIO I · MĄSTYTOJAI · KART. 02 · Nr. 060

Emil Lederer

Darbai
7
Straipsniai
0
Karta
2.
Portretas: Emil Lederer
FOL. 02 · N° 060 · Emil Lederer
BIOGRAFIJA

Gyvenimas ir kūryba

Lederer augo kaip pirklio Philipp Lederer ir Sophie Schwarzkopf sūnus Pilzene, o 1901 m. studijuoti išvyko į Vieną. Ten jis klausė teisės ir nacionalinės ekonomikos pas Eugen von Philippovich, Eugen von Böhm-Bawerk, Friedrich von Wieser ir Carl Menger; 1903 m. vasaros semestrą trumpam perėjo į Berlyną pas Gustav Schmoller. 1905 m. Vienoje apgynė dr. iur. disertaciją, o 1911 m. Miunchene pas Lujo Brentano antrąją – dr. rer. pol. – disertaciją apie privačių tarnautojų pensijų draudimą. Habilitacija 1912 m. Heidelberge darbu „Die Privatangestellten in der modernen Wirtschaftsentwicklung“ įtvirtino jo, kaip „naujosios viduriniosios klasės“ teoretiko, profilį: tai buvo pirmasis visapusiškas empirinis sociologinis tarnautojų luomo darbo ir politinės sąmonės būklės tyrimas. Drauge Lederer nuo 1910 m. buvo redakcijos sekretorius, nuo 1918 m. bendraredaktorius, o nuo 1921 iki 1933 m. kartu su Joseph Schumpeter ir Alfred Weber bendraleidėjas žurnalo „Archiv für Sozialwissenschaft und Sozialpolitik“, svarbiausio anų metų vokiškai kalbančio socialinių mokslų leidinio. 1918 m. jis tapo nepaprastuoju, 1922 m. ordinariniu profesoriumi Heidelberge, 1923–1925 m. mainų profesoriumi Tokijo imperatoriškajame universitete. Nuo 1923 iki 1931 m. jis kartu su Alfred Weber vadovavo Heidelbergo Socialinių ir valstybės mokslų institutui; Karl Mannheim ten habilitavosi 1926 m. Lederer ir Weber globojamas. Kaip Werner Sombart įpėdinis Berlyno valstybės mokslų katedroje (1931), Lederer buvo vienas ryškiausių akademinių Veimaro respublikos socialdemokratų. Schumpeter pavadino jį „leading academic socialist of Germany in the 1920's“. 1933 m. balandžio mėnesį nacių režimo nušalintas, jis per Paryžių ir Londoną emigravo į Niujorką ir ten kartu su Alvin Johnson įsteigė „University in Exile“ prie New School for Social Research, kurios pirmuoju dekanu buvo iki staigios mirties po operacijos 1939 m. Jo pagrindinis verslo ciklo teorijos veikalas „Konjunktur und Krisen“ (1925) plėtojo disproporcionalumo teoriją, remiantis Tugan-Baranowsky; po mirties pasirodęs „State of the Masses“ (1940) laikomas ankstyva totalitarinės masių politikos analize.
Metaduomenys
Gimė
22. Juli 1882
Pilsen, Böhmen
Mirė
29. Mai 1939
New York City, USA
Karta
2-oji karta
Gyvenimo etapai

Etapai

  1. ⁦1901–1905⁩
    ⁦1901–1905⁩
    Studijos · Wien
    Jus und Nationalökonomie, Universität Wien

    Studium bei Philippovich, Böhm-Bawerk, Wieser und Menger; Kommilitonen u. a. Mises, Schumpeter, Hilferding und Bauer.

  2. 1903
    1903
    Studijos · Berlin
    Sommersemester bei Gustav Schmoller

    Kurzes Auslandssemester an der Berliner Universität in der Tradition der Jüngeren Historischen Schule.

  3. 1905
    1905
    Daktaro laipsnis · Wien
    Promotion Dr. iur., Universität Wien

    Erste Promotion in Rechtswissenschaften an der Universität Wien.

  4. ⁦1910–1933⁩
    ⁦1910–1933⁩
    · Heidelberg
    Archiv für Sozialwissenschaft und Sozialpolitik

    Ab 1910 Redaktionssekretär, ab 1918 Schriftleiter, 1921–1933 Mitherausgeber gemeinsam mit Joseph Schumpeter und Alfred Weber.

  5. 1911
    1911
    Daktaro laipsnis · München
    Promotion Dr. rer. pol. bei Lujo Brentano

    Zweite Promotion an der Universität München mit einer Arbeit zur Pensionsversicherung der Privatangestellten.

  6. 1912
    1912
    Habilitacija · Heidelberg
    Habilitation Universität Heidelberg

    Habilitation mit „Die Privatangestellten in der modernen Wirtschaftsentwicklung“, dem ersten umfassenden Standardwerk zur Angestelltensoziologie.

  7. ⁦1918–1922⁩
    ⁦1918–1922⁩
    · Heidelberg
    Ausserordentlicher Professor für Nationalökonomie

    Ruf auf eine Extraordinariatsstelle an der Ruprecht-Karls-Universität Heidelberg.

  8. ⁦1919–1921⁩
    ⁦1919–1921⁩
    · Wien / Berlin
    Mitglied der Sozialisierungskommissionen

    1919 Leiter der volkswirtschaftlichen Abteilung in der österreichischen Staatskommission zur Sozialisierung, 1920/21 Mitglied der Sozialisierungskommission in Deutschland.

  9. ⁦1922–1931⁩
    ⁦1922–1931⁩
    · Heidelberg
    Ordinarius für Sozialpolitik, Universität Heidelberg

    Lehrstuhl für Sozialpolitik; ab 1923 mit Alfred Weber Direktor des Instituts für Sozial- und Staatswissenschaften.

  10. ⁦1923–1925⁩
    ⁦1923–1925⁩
    · Tokio
    Austauschprofessor, Kaiserliche Universität Tokio

    Zweijährige Gastprofessur an der Tokyo Imperial University mit angegliederten Reisen nach China.

  11. ⁦1931–1933⁩
    ⁦1931–1933⁩
    · Berlin
    Ordinarius Staatswissenschaften, Friedrich-Wilhelms-Universität

    Nachfolge Werner Sombarts auf dem Berliner Lehrstuhl für Nationalökonomie und Finanzwissenschaft; im April 1933 vom NS-Regime suspendiert.

  12. 1933
    1933
    Emigracija · New York City
    Emigration über Paris und London

    Flucht nach New York und Mitgründung der „University in Exile“ an der New School for Social Research gemeinsam mit Alvin Johnson.

  13. ⁦1933–1939⁩
    ⁦1933–1939⁩
    · New York City
    Erster Dekan der University in Exile, New School

    Aufbau und Leitung der Graduate Faculty of Political and Social Science an der New School for Social Research bis zum Tod.

  14. 1939
    1939
    Mirtis · New York City
    Tod nach Operation

    Lederer starb am 29. Mai 1939 unerwartet im Nachgang einer Operation.

Ryšiai

Įtakos

Veikiamas · 16
  1. ⁦1901–1905⁩
    ⁦1901–1905⁩
    Mokytojas

    Lederer hörte Böhm-Bawerks Vorlesungen und nahm an dessen Seminar in Wien teil – prägende Begegnung mit der Wiener Grenznutzenschule.

  2. ⁦1901–1903⁩
    ⁦1901–1903⁩
    Mokytojas

    Menger buvo vienas iš Lederer mokytojų Vienoje paskutiniaisiais jo aktyvaus dėstymo metais prieš emeritavimąsi.

  3. ⁦1901–1905⁩
    ⁦1901–1905⁩
    Mokytojas

    Wieser kartu su Böhm-Bawerk buvo vienas iš svarbiausių Lederer dėstytojų politinės ekonomijos srityje Vienos universitete.[1]

  4. ⁦1901–1905⁩
    ⁦1901–1905⁩
    Mokytojas

    Philippovich, Sozialpolitiker und Brücke zwischen Wiener Schule und Sozialreform, war einer der wichtigsten Wiener Lehrer Lederers.[1]

  5. ⁦1901–1921⁩
    ⁦1901–1921⁩
    Kolega
    Rudolf Hilferding⁦(1877–1941)⁩ · Austromarxismus

    Studijų kolega Vienoje, vėliau kartu su Schumpeter ir Lederer 1919 m. Vokietijos socializacijos komisijos narys.[1]

  6. ⁦1901–1905⁩
    ⁦1901–1905⁩
    Kolega
    Otto Bauer⁦(1881–1938)⁩ · Austromarxismus

    Studijų kolega Vienoje austromarksistinėje aplinkoje; Lederer visą gyvenimą išlaikė glaudų intelektinį ryšį su austromarksistais.[3]

  7. ⁦1909–1911⁩
    ⁦1909–1911⁩
    Daktaro disertacijos vadovas
    Lujo Brentano

    Brentano 1911 m. Miunchene kuravo antrąją Lederer disertaciją Dr. rer. pol. laipsniui gauti, skirtą privačių tarnautojų pensijų draudimui.

  8. ⁦1912–1933⁩
    ⁦1912–1933⁩
    Kolega
    Alfred Weber

    Katedros kolega Heidelberge ir Socialinių ir valstybės mokslų instituto bendradirektoris (1923–1931); žurnalo „Archiv für Sozialwissenschaft und Sozialpolitik“ bendraleidėjas.

  9. ⁦1912–1920⁩
    ⁦1912–1920⁩
    Kolega
    Max Weber⁦(1864–1920)⁩ · Heidelberger Schule

    Heidelbergo Max Weber rato narys; intelektinė akistata su Weber, sykiu išliekant politinėje opozicijoje kaip demokratiškas socialistas.

  10. ⁦1912–1933⁩
    ⁦1912–1933⁩
    Kolega
    Otto Neurath⁦(1882–1945)⁩ · Wiener Kreis

    Abu buvo Heidelbergo Max Weber būrelio nariai; intelektinis ryšys tarp Vienos loginio empirizmo ir Heidelbergo sociologijos.

  11. ⁦1921–1939⁩
    ⁦1921–1939⁩
    Akademinė įtaka
    Albert Salomon

    Lederer doktorantas Heidelberge; vėliau New School veikusios University in Exile steigėjas.[5]

  12. ⁦1922–1933⁩
    ⁦1922–1933⁩
    Kolega
    Werner Sombart⁦(1863–1941)⁩ · Jüngere Historische Schule

    Lederer 1931 m. perėmė Sombart vietą Berlyno valstybės mokslų katedroje.

  13. ⁦1924–1926⁩
    ⁦1924–1926⁩
    Habilitacijos vadovas
    Karl Mannheim

    Nuo 1924 m. Mannheim dirbo Heidelberge, vadovaujamas Alfred Weber ir Emil Lederer, ir 1926 m. ten atliko habilitaciją sociologijos srityje.[2]

  14. ⁦1928–1939⁩
    ⁦1928–1939⁩
    Akademinė įtaka
    Hans Speier

    Speier apgynė daktaro disertaciją pas Lederer Heidelberge ir nusekė paskui jį kaip vienas iš University in Exile Niujorke steigėjų.[4]

  15. ⁦1933–1939⁩
    ⁦1933–1939⁩
    Kolega
    Arthur Feiler

    Ekonomistas ir University in Exile steigėjas 1933 m., Lederer dekanavimo laikotarpiu.

  16. ⁦1933–1939⁩
    ⁦1933–1939⁩
    Kolega
    Alvin Johnson

    Johnson, New School for Social Research prezidentas, 1933 m. pakvietė Lederer į Niujorką kaip pirmąjį University in Exile dekaną.

Emil Lederer visos mokyklos kontekste: penkios kartos, jų mokytojų ir mokinių linijos, ratai ir kolegų ryšiai.

Rodyti genealogijoje →
ŠALTINIAI APIE GYVENIMO ETAPUS IR RYŠIUS10 nuorodų · 3 šaltiniai
DARBŲ SĄRAŠAS · CHRONOLOGINIS

Knygos

1910 m.
1912
30 m.
Die Privatangestellten in der modernen Wirtschaftsentwicklung
Knyga
OriginalasVokiečių
1915
33 m.
Zur Soziologie des Weltkrieges
Knyga
OriginalasVokiečių
1920 m.
1922
40 m.
Grundzüge der ökonomischen Theorie
Knyga
OriginalasVokiečių
1925
43 m.
Konjunktur und Krisen
Knyga
OriginalasVokiečių
1930 m.
1931
49 m.
Aufriss der ökonomischen Theorie
Knyga
OriginalasVokiečių
Technischer Fortschritt und Arbeitslosigkeit
Knyga
OriginalasVokiečių
1940 m.
1940
58 m.
State of the Masses. The Threat of the Classless Society
Knyga
OriginalasAnglų
Cituoti šį puslapį

Trys kopijuoti parengti formatai su kanoniniu URL ir peržiūros data.

APA
Emil Lederer. (be datos). Redagavo mises.at ir scholarium. Žiūrėta 2026 m. liepos 20 d., iš https://mises.at/lt/denker/emil-lederer
Chicago
“Emil Lederer.” be datos. Redagavo mises.at ir scholarium. Žiūrėta 2026 m. liepos 20 d.. https://mises.at/lt/denker/emil-lederer.
Vokiškas istorinis stilius
Emil Lederer, redagavo mises.at ir scholarium, https://mises.at/lt/denker/emil-lederer (žiūrėta 2026 m. liepos 20 d.).