Else Cronbach

Else Cronbach gimė 1879 m. spalio 25 d. Berlyne ir augo Vienos miestiečių šeimoje. Kai apie amžių sandūrą ji panoro pradėti nacionalinės ekonomikos studijas, moterys Austrijoje dar nebuvo įleidžiamos į reguliarią imatrikuliaciją teisės ir valstybės mokslų fakultete. Ji rado tuomet moterims įprastą išeitį: kaip laisvoji klausytoja lankė paskaitas Vienos universitete, be kita ko, pas Eugen Philippovich von Philippsberg, statistiką Karl Theodor von Inama-Sternegg, Friedrich Wieser ir Eugen von Böhm-Bawerk, o daktaro laipsnį turėjo įgyti Vokietijos universitete. Disertaciją ji apgynė Freiburge im Breisgau, tikriausiai 1907 m., tais pačiais metais pasirodė ir žinomiausias jos veikalas „Die österreichische Spitzenhausindustrie. Ein Beitrag zur Frage der Hausindustriepolitik“ (Austrijos nėrinių namų pramonė. Indėlis į namų pramonės politikos klausimą). Tyrimas iki šiol yra svarbus šaltinis apie c. k. Moterų namų pramonės įstaigos Vienoje istoriją ir nėrinių gamybos pavyzdžiu nagrinėja moteriško namudinio darbo ekonominę ir socialinės politikos padėtį vėlyvojoje Habsburgų monarchijoje. Šiuo darbu Cronbach laikoma pirmąja austre, įgijusia daktaro laipsnį valstybės mokslų srityje. Grįžusi į Vieną, ji dirbo Žemutinės Austrijos Prekybos ir verslo rūmų sekretore, o nuo 1911 m. ėmėsi papildomų pareigų Vienos pirklių susivienijime. Drauge ji dėstė komercinio moterų lavinimo mokykloje ir veikė socialinės politikos draugijose, ypač būsto klausimu ir darbininkų apsaugos srityje. Profesiškai jos dėmesys po 1908 m. vis labiau slinko nuo namų pramonės prie muitų ir prekybos sutarčių politikos, daugiataučiai Dunojaus monarchijai labai politiškai jautrios srities; 1912 m. ji parengė Austrijos pirklių centriniam susivienijimui įtakingą pranešimą, rengiantis kitoms prekybos sutartims. Cronbach nepriklauso tikrajam Mises ratui ar Geist ratui, abu būreliai susikūrė tik po jos mirties, tačiau kaip Philippovich, Wieser, Böhm-Bawerk ir Inama-Sternegg mokinė ji ir asmeniškai, ir tematiškai tvirtai įsišaknijusi antrojoje bei trečiojoje Vienos kartoje. Kartu su Helene Lieser ir Stephanie Martha Braun ji priklauso labai negausioms moterims, tapusioms matomomis Vienos nacionalinėje ekonomikoje iki 1914 m. Ankstyva jos mirtis 1913 m. balandžio 13 d. Vienoje, kurią šaltiniai vadina „staigia“, nenurodydami tikslesnių aplinkybių, nutraukė karjerą, kuri, sprendžiant iš darbų sąrašo, ėjo svarbaus vaidmens Austrijos prekybos ir socialinėje politikoje link.