Ludwig von Mises Carl Menger aštuoniasdešimtojo gimtadienio proga pagerbia jo darbą ir poveikį nacionalinei ekonomijai. Jis nupasakoja, kaip mokslas devyniolikto amžiaus viduryje buvo atsidūręs aklavietėje ir kaip apie 1871 metus Menger Austrijoje, Jevons Anglijoje ir Leon Walras Šveicarijoje vienas nuo kito nepriklausomai vertės teoriją grindė subjektyvia prekių naudojamąja verte. Mengerio veikalas „Grundsätze der Volkswirtschaftslehre“ (Tautos ūkio mokslo pagrindai) apibūdinamas kaip knyga, kuri perversmiškai pakeitė discipliną ir ant kurios remiasi visi vėlesni darbai. Tekste nurodomas 1883 metų veikalas „Untersuchungen über die Methode der Sozialwissenschaften“ (Tyrinėjimai apie socialinių mokslų metodą), Mengerio darbai valiutos klausimu bei Wieser ir Böhm-Bawerk kaip kiti pagrindiniai Austrų mokyklos atstovai. Pabaigoje Mises priskiria Mengerio gyvenimo darbui nepraeinančią vietą socialinių mokslų istorijoje.
Karl Menger aštuoniasdešimtojo gimtadienio proga.
Mokslų raida vyksta ne tolygiai ir nepertraukiamai kylant: po didžių pasiekimų laikotarpių ateina dvasinio nuovargio metai, po meistrų – epigonai, kol genialūs vyrai vėl atneša naują klestėjimo laiką. Devynioliktojo amžiaus viduryje politinė ekonomija neabejotinai buvo pasiekusi aklavietę. Buvo juntamas klasikinės politinės ekonomijos paveldėtos sistemos nepatenkinamumas, tačiau nebuvo pajėgiama ją peržengti. Kad būtų galima net tik teisingai suformuluoti čia spręstinas problemas, reikėjo vyrų, kurie genialumu neatsiliktų nuo Ricardo. Tokių trūko. Net John Stuart Mill, originaliausias anų dienų politinės ekonomijos atstovas, nebuvo tam tinkamas vyras.
Prancūzas Dupuit ir Prūsijos asesorius Gossen buvo bandę eiti tuo keliu, kuriuo reikėjo eiti. Nepažindami jų raštų, kurie buvo dingę, ir nepriklausomai vienas nuo kito apie 1871 metus beveik vienu metu iškilo Karl Menger Austrijoje, Jevons Anglijoje, Leon Walras Šveicarijoje. Jų darbuose pastebimas keistas sutapimas visuose esminiuose dalykuose. Tačiau aštriausiai ši pamatinė mintis – nuoseklus vertės teorijos grindimas subjektine gėrybių naudojimo verte – išplėtota būtent Menger. Jo „Grundsätze der Volkswirtschaftslehre“, plonas tomas, visiškai revoliucionavo politinės ekonomijos mokslą. Visa, kas nuo to laiko buvo nuveikta, remiasi Menger darbais. Ribinio naudingumo teorija Austrijoje, be Menger, savo reikšmingiausius atstovus rado Wieser ir per anksti pasitraukusiame Böhm-Bawerk; šiuos tris įprasta apjungti pavadinimu „Austrijos mokykla“, ir šiuo vardu jie pelnė pasaulinę šlovę. Mažiausiai pripažinimo jie sugebėjo rasti Vokietijoje; nepalyginamai didesnė buvo jų sėkmė Anglijoje, Italijoje, Nyderlanduose ir Skandinavijos šalyse. Šiuolaikinė amerikietiškoji politinė ekonomija remiasi „Austrijos mokyklos“ darbais.
1883 metais Menger paskelbė savo „Untersuchungen über die Methode der Sozialwissenschaften und der politischen Ökonomie insbesondere“. Šia knyga, iš pradžių sumanyta kaip tuomet Vokietijoje vyravusio reliatyvizmo ir istorizmo kritika, jis nurodė naujus kelius dvasios mokslų logikai ir pažinimo teorijai. Ir ši knyga iš pradžių sulaukė menko dėmesio; praėjo daugiau nei dvidešimt metų, kol jos reikšmė buvo visiškai suvokta. Naujesni metodologiniai darbai neabejotinai yra šio veikalo įtakoje.
Menger nebuvo gausus rašytojas, jo publikacijos apimtimi užima tik nedaug vietos. Jis ir plunksnos griebdavosi retai, kad prisidėtų prie aktualių ūkio klausimų išaiškinimo. Iš dienos klausimų jį labiausiai traukė valiutos problema. Jo nedidelis traktatas apie Austrijos valiutos problemą ir jo pasisakymai 1892 metų valiutos apklausoje lemiamai paveikė Austrijos pinigų sistemos reformą. Pinigų teoriją jis ne kartą nagrinėjo ir grynai teoriniu būdu, pirmiausia klasikiniu įnašu „Handwörterbuch der Staatswissenschaften“ leidiniui.
Menger darbai, kaip jau minėta, ilgai nesulaukė įvertinimo; tik vėliau jie buvo visiškai pripažinti, metai iš metų augo jų autoritetas. Šiandien be perdėjimo galima sakyti, kad Austrijos politinės ekonomijos mokykla socialinių mokslų istorijoje užima nepranykstamą vietą. Karl Menger su pasididžiavimu ir pasitenkinimu gali žvelgti atgal į savo gyvenimo darbą. Telinki jam dar būti pašauktam užbaigti didžiuosius darbus, kuriais jis šiuo metu užsiima.