Gertrude Lovasy

Gertrude Lovasy gimė 1900 m. gruodžio 17 d. Vienoje, Josef Friedrich Lovasy dukterimi, žydų šeimoje, ir augo Badene prie Vienos. Aristokratišką titulą „von“ ji, kaip ir visi austrai, prarado 1919 m. panaikinus formalias aristokratines privilegijas. Ji lankė realinę gimnaziją Badene ir nuo 1924 m. balandžio studijavo Vienos universiteto Teisės ir valstybės mokslų fakultete. 1928 m. gruodžio 18 d. ji apgynė disertaciją „Die rechtliche Stellung der Kartelle unter besonderer Berücksichtigung der österreichischen Eisenindustrie“ (Kartelių teisinė padėtis ypač atsižvelgiant į Austrijos geležies pramonę). Oficialus disertacijos vadovas yra Hans Mayer, lygiagrečiai ji lankė Ludwig von Mises privatų seminarą ir taip priklausė tam mažam moterų ratui, kuris XX a. trečiajame ir ketvirtajame dešimtmetyje formavo Vienos mokyklą ir Mises ratą. Vienoje Lovasy dirbo ekonomiste Austrijos plieno kartelyje ir Vienos konjunktūros tyrimų institute, kurį Hayek ir Mises įkūrė 1927 m. Jos tiesioginiu viršininku ten tapo Oskar Morgenstern. Tuo metu ji žurnale „Zeitschrift für Nationalökonomie“ publikavo du straipsnius, tarp jų „Schutzzölle bei unvollkommener Konkurrenz“ (Apsauginiai muitai esant netobulai konkurencijai, 1934), ankstyvą netobulos konkurencijos teorijos pritaikymą užsienio prekybos politikos klausimams. Po „Anšliuso“ ji 1938 m. dėl rasistinių priežasčių prarado savo vietą. Emigracija užtruko, nes ji turėjo sutvarkyti pagyvenusios motinos aprūpinimą. Alfred Stonier rūpinosi motina (kuri vėliau pateko į Angliją), Gerhard Tintner perdavė ją Jakob Marschak, Gottfried Haberler pristatė afidavitą JAV vizai. Friedrich August von Hayek neprisidėjo. 1939 m. Lovasy per Prancūziją ir Didžiąją Britaniją pasiekė JAV. Prinstone ji iki 1942 m. vėl dirbo su Morgenstern, šįkart prie jo tarpukario Austrijos ūkio istorijos. Nuo 1944 m. ji Vašingtone buvo analitikė JAV užsienio reikalų ministerijoje, paskui Jungtinių Tautų Ūkio ir finansų departamente, kur parengė memorandumą „International Cartels“ (Tarptautiniai karteliai; cirkuliuotas 1945, išspausdintas 1947). 1947 m. ji perėjo į ką tik įsteigtą Tarptautinį valiutos fondą. Ten ji nuo štabo ekonomistės Special Studies Division pakilo iki skyriaus vadovės pavaduotojos ir galiausiai iki patarėjos Research and Statistics Department. Jos specializacijos sritys yra užsienio prekyba, žaliavų rinkos ir kainų stabilizavimas. 1963 m. ji vadovavo „Compensatory Financing Facility“ kūrimui, TVF priemonės žaliavų kainų šokams besivystančioms šalims švelninti, ir prisidėjo prie tarptautinių kavos susitarimų. Po pensijos 1965 m. ji laikinai konsultavo Amerikos valstybių organizaciją. Ji mirė 1974 m. sausio 9 d. ir buvo palaidota Washington National Cemetery.