Ludwig Mises aptaria Waldemar Mitscherlich veikalą „Der Nationalismus Westeuropas“ (Vakarų Europos nacionalizmas; Leipzig, 1920). Dėmesio centre yra skirtis tarp tautybės, t. y. fakto, jog žmonės yra nacionaliniu požiūriu skirtingi, ir nacionalizmo, t. y. tam tikrų ideologijų veikimo, kurios šiam skirtingumui priskiria reikšmę socialiniam elgesiui. Mises teigia, kad šios skirties nepaisymas paskatino ieškoti tautos kriterijaus kitur nei kalbos bendrijoje, ir nurodo Arndt, Jakob Grimm bei Wilhelm Scherer. Mitscherlich veikalą jis vertina pirmiausia kaip istoriškai orientuotą bandymą genetiškai paaiškinti Vakarų Europos nacionalizmo radimąsi, tačiau kritikuoja ekonominės problemos, ypač nacionalizmo ir protekcionizmo ryšio, nepaisymą ir iš to plaukiantį autarkiškos sąjunginės ekonomikos idealą.
Volltext
Mitscherlich, Waldemar, ordinarinis valstybės mokslų profesorius Breslau universitete, Der Nationalismus Westeuropas. Leipzig 1920. C. L. Hirschfeld. XV, 373 p.
Niekas labiau netrukdo pažinimo pažangai sociologinės tautos problemos atžvilgiu, kaip nepaisymas skirtumo tarp tautybės ir nacionalizmo, t. y. tarp žmonių tautinio skirtingumo fakto ir tam tikrų ideologijų veiksmingumo fakto – ideologijų, kurios žmonių tautiniam skirtingumui priskiria tam tikrą reikšmę socialiniam elgesiui. Reikia tiksliai skirti priklausymo vokiečių tautai faktą ir priklausymo vokiečių nacionalinei partijai faktą. Net ir vokiečių nacionalinės partijos šalininkas neneigs priklausymo vokiečių tautai kiekvienam vokiečiui, kuris nesidalija jo pažiūromis į vokiečių politiką; maža to, kartais teiginiu, jog toks aplaidumas tautiniuose dalykuose įmanomas tik tarp vokiečių ir esąs tikrai vokiškas, jis politiniam priešininkui aiškiai patvirtins priklausymą vokiečių tautai. Nacionalistinė partinė ideologija reikalauja, kad kiekvienas, kurį ji priskiria tautai, prie jos prisijungtų; tačiau ji nebūtinai visada priskirs tautai tuos, kuriuos prie tautos vis dar priskiria kitais požiūriais nubrėžtos tautinės ribos. Rusų nacionalistas be jokių išlygų priskiria mažarusius ir baltarusius rusų tautai; šiandienis čekų nacionalizmas nenori prie savo tautos priskirti palikuonių katalikiškų bajorų giminių, atvykusių į kraštą per Trisdešimties metų karą, o antisemitinis daugumos Europos tautų nacionalizmo sparnas nenori prie savo tautos priskirti žydų. Kroatai ir serbai, pagal tautybę sudarantys viena, išplėtojo ypatingas, viena kitai priešingas tautinės politikos ideologijas, su kurių išsiskiriančia jėga tenka kovoti naujajai jugoslavų valstybei.
Tai, kad šis skirtumas tarp tautybės ir nacionalizmo buvo nepaisytas, galiausiai paskatino tautos kriterijaus ieškoti kitur nei kalbos bendrume. Šių eilučių užduotis negali būti svarstyti visų šių mėginimų apibrėžti tautos sąvoką nepakankamumą. Tepaminėtina tik viena: autoriams, kurie nagrinėjo problemą visiškai nedirsčiodami į politines ideologijas, buvo aišku, jog tautiškumas glūdi kalbos bendrijoje; taip manė E. M. Arndt, Jakob Grimm, Wilhelm Scherer. Tik tada, kai iš moderniosios liberaliosios laisvės idėjos kilo moderniojo tautiškumo principas ir persiformavo į imperializmą, imta skirti kalbos bendriją ir tautybę.
Šis Mitscherlich veikalas pirmiausia orientuotas istoriškai. Jis siekia genetiškai paaiškinti Vakarų Europos nacionalizmo, visiškai besiskiriančio nuo Rytų Europos nacionalizmo, atsiradimą. Drauge jis pateikia gausybę naujų požiūrių ir idėjų. Apgailestautina, kad jis nepaiso ekonominės problemos. Modernusis nacionalizmas taip glaudžiai susijęs su protekcionizmu, jog jo negalima ištirti išsamiai, jei kartu nepatikrinama pagrindinių moderniųjų apsauginių muitų teorijų minčių. Nepaisymas kritinio susidūrimo su laisvosios prekybos ir tautinės autarkijos idėjomis bei teorijomis nuveda autorių prie – kaip jis, regis, mano, tarp priešybių tarpininkaujančio – sąjunginio ūkio idealo. Sąjunginis ūkis turįs būti autarkiškas ūkio darinys, apimantis kelias tautas ir valstybes. Tačiau autarkijos siekiai negali būti pagrįsti kitaip nei tautinės politikos svarstymais; autarkija, kuri tautinės politikos atžvilgiu yra indiferentiška, neranda gynėjo. Neįžvelgiama, kas galėtų sulaikyti valstybes nuo laisvosios prekybos,
Kiekvienas, kas norės nagrinėti nacionalizmo ir imperializmo problemą, iš Mitscherlich veikalo pasisems įvairiopo akstino ir pamokymo.